Įteikta Augustino Griciaus premija

Įteikta Augustino Griciaus premija

Įteikta Augustino Griciaus premija

Vakar Šiaulių rajono kultūros skyriuje rašytojai Sandrai Bernotaitei įteikta ketvirtoji respublikinė Augustino Griciaus premija, skiriama už geriausią pirmąją prozos knygą.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Abejonių nekilo

Premija už rinkinį „Gaisras“ Australijoje gyvenanti rašytoja įvertinta praėjusių metų gruodį.

Augustino Griciaus premijos komisijos pirmininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vytauto Kirkučio teigimu, perskaičius „Gaisrą“, nebekilo abejonių, kam bus teikiama premija. Pabandžius susisiekti su autore, paaiškėjo, kad ji gyvena Australijoje, tad teko palūkėti pavasario, kol ji grįžo namo.

S. Bernotaitė apjuosta tradicine laureatams skirta juosta, jai skirta Šiaulių rajono mero padėka, ansamblio „Melodija“ dainos. Piniginė premija laureatei buvo pervesta dar praėjusiais metais. Gėlėmis pasveikinta ne tik laureatė, bet ir jos mama.

Pradėti buvo sunku

„Visada rašiau“, — tokią vaikystę prisimena rašytoja. Anksti išmokusi rašyti, į pirmąją klasę keliavo jau parašiusi laišką savo močiutei.

Polinkio rašyti Sandra savyje nenužudė. Rašė poeziją, fantastiką, o, būdama dvylikos, ėmėsi socialinės prozos. Tąkart lietuvių kalbos mokytoja patarė su proza palūkėti, kol ūgtelės, subręs. Šie mokytojos žodžiai ir lydėjo rašytoją.

Aktorystės studijas baigusi, reklamos srityje Vilniuje dirbusi S. Bernotaitė, prieš trejus metus atvykusi gyventi į Australiją, pažinojo vienintelį žmogų — savo vyrą, buvusį bendraklasį.

„Man buvo 33-eji, rašyti buvo sunku, nežinojau, nuo ko pradėti“, — sako autorė. Kova su savimi už rašomojo stalo truko dvejus metus.

Turi kitos knygos rankraštį

Pirmosios rašytojos knygos „Gaisras“ veiksmas vyksta Lietuvoje. Kiekviena istorija, pasak autorės, fikcija, bet išgyventa pačios.

S. Bernotaitė susirinkusiems perskaitė mėgstamiausią novelę „Žuvis“ (iš apdovanotojo rinkinio).

Novelės „Žuvis“ istorija vyksta Šiauliuose. Ji nukelia Sandrą į metus, kai baigus mokyklą, nepavyko įstoti mokytis keramikos ir, išgyvenant depresiją, teko dirbti žuvų bazėje, kur viskas dvokė žuvimi.

Ši patirtis novele virto po 16 metų Niujorke. „Rašiau drebėdama, — sako Sandra. — Tai reikia išgyventi, kad nesinešiotum kaip akmens užantyje.“

Savaitraščio „Literatūra ir menas“ skelbtame geriausios novelės konkurse “Žuvis“ buvo įvertinta antrąja vieta.

Darbo dienas S. Bernotaitė skiria vien rašymui. Šį kartą į Lietuvą ji grįžo su antrosios knygos rankraščiu, kurį įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, ir tikisi, kad jis bus išspausdinta šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.

„Kad galėtum rašyti, turi nutilti. Kad girdėtum savo mintis“, — įsitikinusi rašytoja.

PADĖKA: Geriausios 2010 metų pirmosios prozos knygos „Gaisras“ autorė Sandra Bernotaitė dėkojo mamai Janinai Bernotienei. 

LAUREATĖ: Augustino Griciaus premijos laureatei Sandrai Bernotaitei apdovanojimai įteikti vėliau, nes rašytoja gyvena Australijoje. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.