Naujausios
Konferencija apie Matą Slančiauską
Iš Rudiškių seniūnijos (Joniškio rajonas) kilusį Matą Slančiauską kraštiečiai žino kaip tautosakos rinkėją ir siuvėją. Šios šviesios asmenybės 160 gimimo metinių progą jo vardo gimnazijoje surengtoje konferencijoje tautosakininko asmenybė išsiskleidė tarsi puokštė: jis buvo ir kūrėjas, vertėjas, mokytojas, kraštotyrininkas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Devyndarbis
Joniškio Mato Slančiausko gimnazijoje surengtoje konferencijoje Šiaulių Universiteto dėstytoja docentė Janina Švambarytė— Valužienė pastebėjo, kad Matas Slančiauskas, labai darbštus ir kruopštus žmogus, buvęs ne tik tautosakos rinkėjas, bet ir puikus pasakotojas ir kūrėjas.
Ne visi žino, kad jis eiliavo, pereiliuodavo liaudies dainas. Jis taip pat buvo mokytojas. Savaitę siūdavęs, o šeštadienį ar sekmadienį susirinkusius mokęs įvairių mokslų. Pats sudarė 28 puslapių tarptautinių žodžių ir personalijų žodyną. M. Slančiauskas atsiskleidė kaip vertėjas, išvertęs lenkų— lotynų kalbų žodynėlį. Vargonaudamas pramoko vokiškai. Gyvendamas Latvijos pašonėje prabilo kaimynų kalba ir išvertė latvišką geografijos vadovėlį.
Matui Slančiauskui gyvenimo kelyje teko susitikti knygnešį, mediką Liudą Vaineikį, kalbininką Joną Jablonskį, bendrauti su visuomenės veikėju, neprilausomybės siekėju, mokslininku, gydytoju Jonu Basanavičiumi. Liudas Vaineikis Matą Slančiauską paskatino surinkti patarimus apie ligas ir žoles, kurios gydo.
M. Slančiauskas sugalvojo užsirašinėti ir įdomesnius klebonų pamokslų posakius, patarles, rinko atsiminimus iš Zubovų, Naryškinų, Komarų dvarų gyvenimo, buities, vaikų auginimo. Jis bene pirmasis susidomėjo vaikų ir elgetų kalba. Numatydamas, kad elgetų ateityje gali nebelikti, tautosakininkas surinko apie 200 ubagų kalbos pavyzdžių.
Tikrasis tautosakos pateikėjas
Docentės Janinos Švambarytės — Valužienės teigimu, tautosakininkas ne iš karto užrašydavo žmonių pasakojimus, bet įsimindavo ir paskui išguldydavo juos popieriuje. Tai atlikdamas iš atminties jis pateikdavo savo variantą, pridėdamas vaizdingų posakių, frazeologizmų, tad tyrėjai drįsta sakyti, kad tikrasis tautosakos pateikėjas yra pats Matas Slančiauskas, o ne žmonės, kurie pasakojo.
Matas Slančiauskas paliko ateities kartoms senovinių vyriškų bei moteriškų rūbų aprašą, nubraižė savo sodybos ir kelių kaimų planus.
„Jis buvo kraštotyrininkas plačiąja prasme“, — sakė Šiaulių Universiteto dėstytoja, turinti vilties, kad ateityje galėtų išeiti Mato Slančiausko tarminės leksikos žodynas.
Lietuvių kalbos vieta pasaulyje
Šiaulių Universiteto profesorė Genovaitė Kačiuškienė konferencijoje pateikė Mato Slančiausko surinktų žodžių, posakių, frazeologizmų pavyzdžių. Pasak viešnios, joniškiečiai turbūt dar vartoja tokius tarminius žodžius, posakius, ištiktukus, kaip: „ambų ieškoti“, “kelti ablavą“, “sėdom nesirgti, stačiom nemirti“, “džiangu džiangais“, “ta mergelė čystai pasileidusi“.
Renginyje kalbėta ne tik apie tarminę joniškietišką kalbą, bet apskritai apie lietuvių kalbos vietą pasaulyje. Šiaulių Universiteto lektorius Algirdas Malakauskas pastebėjo, kad lietuvių kalba nėra tokia menka vartotojų skaičiumi, kaip daugeliui atrodo. Tarp mažne 3000 skaičiuojamų pasaulio kalbų ji užima garbingą 125 vietą.
Konferencijoje veikė Mato Slančiausko gimnazijos mokinių kalbinių ir literatūrinių darbų, liaudies meno dirbinių bei exlibrisų, skirtų Matui Slančiauskui, parodos. Gimnazistai parodė literatūrinį montažą, prabildami į susirinkusius Mato Slančiausko sakmėmis.
Autorės nuotr.
SAKMĖS: Gimnazistai parodė literatūrinį montažą, prabildami į susirinkusius Mato Slančiausko sakmėmis.
LEKTORIAI: Apie Mato Slančiausko darbus ir lietuvių kalbos vietą pasaulyje konferencijoje pranešimus skaitė Šiaulių Universiteto dėstytojai (iš dešinės) docentė Janina Švambarytė — Valužienė, profesorė Genovaitė Kačiuškienė ir lektorius Algirdas Malakauskas.