Naujausios
Parodoje susitiko dvi skirtingos kultūros
Šiandien Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaroma kultūrinės antropologijos paroda “Naujoji Gvinėja — Lietuva“. Lankytojų laukia ir koncertas, kuriame skambės Okeanijos regiono muzika ir Užgavėnių dainos.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Eksponatai rinkti tuo pačiu metu
Rūta Stankuvienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja sako, kad Naujosios Gvinėjos salos ir Lietuvos (daugiausiai iš Žemaitijos regiono) vienijančios parodos pagrindinis principas yra lyginamasis.
Įdomiausia, kad ritualuose, apeigose, kalendorinėse šventėse naudojamas kaukes bei kitus daiktus ir „Aušros“ muziejaus darbuotojai, keliaudami po Žemaitiją, ir Australijoje gyvendama dr. Genovaitė Kazokienė rinko tuo pačiu metu — XX amžiaus pradžioje ir viduryje.
Užgavėnių kaukės ir apeiginiai daiktai papildė Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius, papuasų kaukės ir ritualiniai daiktai dovanoti Lietuvos dailės muziejui. 1994--2003 metais Dailės muziejus priėmė saugoti unikalų Australijos ir Ramiojo vandneyno tautų meno rinkinį, kurį sudaro 840 eksponatų iš 25 šalių.
Unikalus čiabuvių menas
Apžiūrėjus eksponatus iš Naujosios Gvinėjos salos, pirmas įspūdis — grėsmingas menas. „Įspūdingas. Juk ir Užgavėnių kaukės anksčiau laikytos baisiomis, kol prie jų pripratome“, — patikslino R. Stankuvienė.
Kai Lietuva buvo valstybė, Naujoji Gvinėja, antra pagal plotą sala pasaulyje, buvo mažiausiai ištirta Žemės vieta. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų iki XX amžiaus vidurio į trečdalį salos teritorijos nebuvo įžengęs joks baltasis, todėl civilizacija salos čiabuvių (dauguma jų priklauso papuasų gentims) gyvenimą yra paveikusi menkai.
Protėvių ir mirusiųjų kultas buvo papuasų mitinio pasaulėvaizdžio pamatas, jam skiriami svarbiausi ritualai. Beveik visur naudojamos tik trys spalvos: juoda, raudona ir balta.
Patys unikaliausi ir išraiškingiausi parodos eksponatai yra kaukės ir skulptūros, perteikiančios karingų, impulsyvių, kadaise kanibalizmu garsėjusių, pragariškame tropikų karštyje gyvenusių genčių mitinio pasaulėvaizdžio elementus: toteminius protėvius, jų dvasias ir kitus mitinius personažus, lemiančius sėkmę ar nelaimes.
Lietuviškos kaukės — antropomorfinės
Pirmoji Užgavėnių kaukė muziejaus įsigyta 1931 metais Kelmės valsčiuje, Suvartuvos kaime. Didžioji dalis kaukių surinkta ne tiesiogiai iš kūrėjų ar tautodailininkų, todėl galima manyti, kad jos pagamintos bent keliolika metų anksčiau ir iki patenkant į muziejų kaimo šventėse gyveno tikrąjį kaukės gyvenimą.
Lietuviškose Užgavėnių kaukėse atsispindi hiperbolizuoti veido bruožai: didelės kreivos ar tiesios nosys, bedantės ar su keletu kreivų dantų burnos. Daugelis jų dažytos rudais, juodais, raudonais (kraujas, gyvenimas), baltais (mirties spalva) ar geltonais dažais.
„Kaukėse išryškinti bendri baisumą reprezentuojantys bruožai, tinkantys ir ubago, ir vestuvininko, daktaro-vengro kaukėms. Toks polifunkciškumas yra itin būdingas antropomorfinės (panašios į žmogų) kilmės kaukėms. Paprotinė medžiaga byloja, jog vienais metais žmogus su ta pačia kauke būdavo ubagu, kitais — kitu personažu“, — paskojo R. Stankuvienė.
Paroda veiks iki balandžio 30 dienos.
PIUPITRAS: Rūta Stankuvienė stovi prie oratoriaus suolo (sėdimoji vieta slepiasi už skulptūros). Jis yra viena svarbiausių kai kurių papuasų genčių brangenybių. Protėvį įkūnijanti statula ir atliekamas ritualas veikia kaip aukščiausias arbitras ir abejonių nekeliantis pasaulio tvarkos palaikytojas.
MENAS: Laukiniu pirmykščių tautų vadintas menas tapo kubistų, ekspresionistų, siurrealistų ir kitų moderniųjų srovių plastinių ieškojimų šaltiniu ir iš esmės paveikė europinės dailės raidą.
KAUKĖ: Papuasų kaukės, vaizduojančios mitologines būtybes ar dvasias, susijusios su magija, jos naudojamos derliaus, žūklės ritualuose, mirusiųjų pagerbimo ir įšventinimo į vyrus apeigose.
KROKODILAS: Skulptūrose, daiktuose būdavo pabrėžiamas protėvio ryšys su antgamtinės jėgos teikiančiu toteminiu pirmtaku, todėl protėvio figūra įkomponuojama laisvai, įterpiant krokodilų, paukščių kūno dalis.
KABLYS: Dekoruoti ar genties ženklais ištapyti ritualiniai kabliai susiję su mirusiųjų kultu. Jie saugomi Dvasių namuose, ant jų kabina gerbiamų bendruomenės narių kaukoles. Ant kablių kabėdavo ir priešų kaukolės, o ant nedekoruotų — maisto atsargos, apyvokos reikmenys.
DĖKLAS: Vyro varpos dėklas, pagamintas iš įvairiaspalvio plaušo, dekoruotas kriauklėmis.
RAGANOS: Parodoje susitiko trys lietuviškos raganos — išraiškingiausios moterų kaukės. Iš kairės — drožta 1933 metais Kretingos apskrityje, vidurinioji — 2006-aisiais Radviliškio krašte, 1994 metais daryta Šiauliuose.
MORĖ: Mores turi ne visi muziejai, nes jos tradiciškai sudeginamos. Šioji, šiauliečių kraštotyrininkų prašymu, 1933 metais pagaminta Kretingoje.
Jono TAMULIO nuotr.