Naujausios
Parodų sezonas prasidėjo
Penktadienį Šiauliuose atidarytos dvi parodos. Dailės galerijoje „Skizze“ dailininkas, menotyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus pristatė jaunystės metų piešinius, o kultūros centre “Laiptų galerija“ dailininkas Viktoras Ostašenkovas pakvietė į naujų tapybos darbų parodą.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Užkaborių revizija
Menotyrininkas V. Rimkus per parodų atidarymus kalba apie kitų menininkų darbus. Šį kartą jam pačiam teko išklausyti vertintojų nuomonių.
Pasak Daivos Skrupskelytės, galerijos vedėjos, šią parodą ji išprašė padedama autoriaus sūnėno, dailininko Valdo Barakausko.
Nedidėlėje erdvėje sutilpo dešimtadalis V. Rimkaus įvairių periodų darbų: eskizų, portretų, plenerinių darbų, prieškario Šiaulių apylinkių vaizdų. Kažkada piešti ir tapyti darbai dabar jau — ant pageltusio popieriaus. Parodoje jie taip ir sukabinti — neįrėminti. Dailininkas Ričardas Garbačiauskas pastebėjo, jog nuo laiko pageltęs popierius yra neapčiuopiamos vertės. Dailininko Antano Visockio nuomone, motyvai paprasti, bet neprasti.
Kai buvo ruošiamasi žodį suteikti parodos autoriui, skulptorius, profesorius Aloyzas Toleikis paprašė neskubėti. Priėjęs prie V. Rimkaus jis tarė: „Kaip senolis senoliui noriu tarti. Visą gyvenimą norėjau pavilioti tavo žmoną. Bet ji mylėjo tave. Atsiprašau, jai padovanosiu savo padarytą papuošalą — gal atitirpins jos širdį“.
V. Rimkus kolegos pašmaikštavimą priėmė šypsodamasis ir pristatė savo parodą ne parodą, dailę ne dailę, meną ne meną.
„Išdrįsau pasikapsyti praeityje. Neužmirškite savo kelio, vaikystės takų, per kuriuos atėjote. Ten slypi daugybė užkaborių ir juose kartais reikia padaryti reviziją — atrasite daug naujo“, — patarė kolegoms.
V. Rimkus prisiminė, jog daugelis darbų „apmesti“ kaip eskizai. Tačiau jie įgijo istorinę vertę.
„Ten — grįsta gatvė, trobelė. Bet po kurio laiko išaiškėja: prie to namo gyveno maestro Saulius Sondeckis, atsisveikindavo su panelėmis. Visi piešdavo bažnyčias, o aš — garažą prie jos. O garažo ir nebėra“, — praeitį prisiminė architektu ar skulptoriumi galvojęs tapti dailininkas.
Prancūziška dvasia
Kitoje parodoje — dailininko Viktoro Ostašenkovo tapyba. Prieš metus pakviestas dailininkas nutapė 30 paveikslų. Visą laiką dirbantis dailininkas ypač susiėmė praėjusią vasarą, net dieną su naktimi buvo supainiojęs.
Ir naujuose tapybos darbuose išliko tas pats menininko braižas — įdomiai derantys simboliai, siluetai, pastatai ir realios vietovės. Motyvui jis sakė specialiai laiko neskiriantis, jam svarbiausia yra spalva — deranti, dominuojanti, rėkianti.
„Gal jau paskutinis pasispardymas? Kiek parodų galiu rengti? Nebent setyniasdešimtmečiui po penkerių metų. Nusibosiu visiems“, — svarstė V. Ostašenkovas.
Menininkas savo darbuose norėjo perteikti prancūzišką dvasią — jis mėgsta ispanų dailininką Pablą Pikaso, nuo jaunystės gyvenusį Paryžiuje, suformavusį kubizmą ir tapusį siurrealizmo lyderiu, dariusiu įtaką XX amžiaus dailei.
Kiti vertintojai jo darbuose įžvelgė neišsenkantį koloritą, fantaziją, moderniųjų menų atmainas bei liaudiškus motyvus. V. Ostašenkovas apibendrino: „Antikriziniai darbai“.
AKISTATA: Sausio 17 dieną aštuoniasdešimtąjį jubilliejų minėsiantis menotyrininkas Vytenis Rimkus, prie savo ir žmonos jaunystės portretų, šmaištavo: „Liūdna, kad jaunystė baigiasi“.
MEDŽIAI: Piešdamas menininkas prisipažino išdykaudavęs pieštuku, tapydamas — teptuku.
KOMPANIJA: Vieną paveikslą dailininkas Viktoras Ostašenkovas pavadino „Mes“, kuriame jis, kaip ir parodoje, apsirengęs nepriekaištingai tarsi prancūzas.
MOTYVAS: V. Ostašenkovas sako, kad jam motyvas nėra svarbus, bet žiūrovui jis įdomus, kaip ir šiame paveiksle „Lietuvoje Napoleonui šalta“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.