Naujausios
Rašytojų tandemas pristato krašto žmones
Rašytojai Vytautas Kirkutis ir Stasys Lipskis išleido knygą apie savo gimtinę „Kuršėnų krašto žmonės“. Šis leidinys — dar vienas bandymas papasakoti apie tuos, kurie kuo nors yra susiję su Kuršėnais ir jų apylinkėmis.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Knyga jau laukia skaitytojo
Enciklopedinio pobūdžio leidinyje lakoniškai pristatomi apie 500 žmonių, kilusių iš Kuršėnų krašto, bei tų, kuriuos gyvenimo keliai atvedė į miestą prie Ventos.
Mokytojai, bibliotekininkai, medikai, literatai, sportininkai ir daugelio kitų profesijų bei pomėgių žmonės skaitytojui pristatomi abėcėlės tvarka.
Knyga išleista Vilniuje, leidykloje „Žuvėdra“, kuriai vadovauja Kuršėnuose gimęs žurnalistas, literatūros kritikas, publicistas, šio miesto garbės pilietis Stasys Lipskis. Jos sudarytojai — S. Lipskis ir kuršėniškis rašytojas Vytautas Kirkutis.
„Kuršėnų krašto žmonės“ visuomenei bus pristatyti gegužės 27 dieną miesto kultūros centre. Šis pristatymas — vienas iš šventinių Kuršėnų 480 metų jubiliejaus renginių.
V. Kirkutis ir S. Lipskis 2005 metais išleido didelio susidomėjimo sulaukusią „Kuršėnų enciklopediją“. Tai buvo pirmas bandymas knygos puslapiuose sutelkti kuršėniškius ir su miestu, jo apylinkėmis kuo nors susijusius žmones, pristatyti miesto įmones, įstaigas, organizacijas, papasakota apie šio krašto praeitį ir dabartį.
„Šiaulių kraštas“ abiejų sudarytojų pasiteiravo, kaip ir kodėl buvo rengiamos naujoji ir ankstesnioji knygos apie Kuršėnus, kas skatina juos imtis šių sudėtingų darbų?
Stengtasi parodyti pokyčius
— Prabėgo vos keletas metų nuo „Kuršėnų enciklopedijos“ išleidimo. Daug žmonių pristatoma abiejose knygose. Kokius naujus tikslus sau kėlėte, leisdami “Kuršėnų krašto žmones“?
Vytautas KIRKUTIS: Ne paminklais, gatvėmis, statiniais, istoriniais faktais garsėja miestas, o įdomiais, kūrybingais, aktyviais žmonėmis.
Taip, rašome apie tuos pačius žmones, bet jų gyvenime įvyko pokyčių, kuriuos stengėmės parodyti. Be to, šį kartą personalijų žymiai daugiau. Nepamiršome ir tų, kuriuos išsivedė amžinybė — jie yra tarp mūsų, su mumis, šalia mūsų. Bent šioje knygoje.
Stasys LIPSKIS: Leidžiant anąją enciklopediją, menu, jau makete teko pakoreguoti keletą liūdnų faktų: prie žmonių biografijų įdėti ne tik gimimo, bet, deja, ir mirties datas. O per šešerius metus tokių pokyčių būta kur kas daugiau, deja&
Be to, keitėsi ir žmonių pareigos, titulai, kitos aplinkybės. Visa tai ir skatino „atšviežinti“ enciklopedinius kuršėniškių duomenis.
Pravertė patirtis
Parengti „Kuršėnų krašto žmones“ turbūt buvo lengviau -- vis dėlto jau, rengiant enciklopediją, įgyta šio darbo patirties?
V. K.: Taip, patirtis padeda, moko, pataria. Supratome darbo metodiką, žinome, kokios klaidos ir pavojai tyko. Tad stengėmės jų išvengti. Tačiau tas lengvumas sąlyginis. Išlieka atsakomybė, rašant ir redaguojant tekstus, išlieka didžiulė klaidų grėsmė, kuri būdinga enciklopedinio pobūdžio leidiniams.
Devynis kartus skaitai, skaitai, skaitai, tekstus mintinai išmoksti, o kai išleidi knygą, pamatai, jog viena kita klaidelė kyšo kaip piktžolė.
S. L.: Žinoma, anuomet įgyta patirtis labai pravertė. Toji enciklopedija buvo savotiškas pagrindas, kurį reikėjo, tiesa, gerokai atnaujinti, papildyti naujais duomenimis, kai ką pakoreguoti, šiek tiek pakeisti&
Ne visi panoro prisistatyti
Naujojo leidinio puslapiuose ne vienas, manau, pasiges kai kurių Kuršėnuose gerai žinomų žmonių.
V. K.: Visi, kurie pateikė informaciją apie save, ją suras enciklopediniame leidinyje.
Spaudoje, internete, laiškais ir skelbimais raginome kuo daugiau žmonių susitikti knygoje. Kai kurie kukliai nutylėjo, gal kai kas nenorėjo garsintis. Apie kai kuriuos kuršėniškius parengėme informaciją mes, knygos sudarytojai.
Kad ir kokio storumo enciklopedinį leidinį išleistume, vis tiek atsiras vienas kitas, į jį nepatekęs. Be to, mūsų knyga — ne gyventojų surašymo leidinys. Tokiam gausiam būriui surašinėtojų — ir tai nepavyko visų gyventojų surašyti. O mes, du knygos sudarytojai... Nekėlėme sau tikslo aprėpti kuo didesnį kuršėniškių skaičių.
S. L.: Taip, deja, ir aš pats čia nerandu daugelio man žinomų kuršėniškių pavardžių&
Deja, ne visi atsiliepė į mūsų geranoriškus prašymus. Bet, antra vertus, — nenori žmogus skelbti savo duomenų enciklopedinėje knygoje? Ką gi, tenka sutikti su jo valia ir norais&
Skatina meilė gimtajam kraštui
Jūsų leidžiamos knygos, kuriose pasakojama apie Kuršėnų kraštą, jo žmones -- anaiptol ne iš tų, kurios žada pelną. Kas jus skatina imtis šio daug jėgų ir laiko pareikalaujančio darbo?
V. K.: Ne kartą ir aš sau kėliau ir keliu šį klausimą — kodėl?
Rašau ne poeziją, prozą, esė, o rengiu knygas apie savo gimtąjį miestą, noriu jį garsinti, atskleisti įvairias jo sanklodas. Gal kaltas mano idealizmas, tikėjimas, kad pavyks išjudinti, pažadinti ir tuos snaudalius, į kuriuos prisižiūrėjau dirbdamas Kuršėnuose.
Bent pats noriu tikėti, jog ši knyga bus paskutinis mano darbas apie Kuršėnus. Noriu grįžti į tikrąją kūrybą, nuo kurios paskutiniu metu esu šiek tiek nutolęs.
S. L.: Taip, apie didžiulius pelnus, manau, šiandien gali kalbėti tik kontrabandos specai, prostitucijos verslo rykliai ar mafijozinių struktūrų gigantai& Leidėjai šiai pelno viršūnių hierarchijai, deja, nepriklauso&
Neslėpsiu: pagrindinė priežastis, lėmusi šios knygos atsiradimą — mano meilė gimtajam kraštui.
Beje, prieš leisdami „Kuršėnų enciklopediją“, mes kvietėme visus autorius investuoti po keturiasdešimt litų — jų perlaidos ir sudarė galimybę atspausdinti tą knygą. Dabar, ekonominio sunkmečio sąlygomis, mes, abu sudarytojai, nebedrįsome prašyti kuršėniškių paramos, tik tuose informaciniuose laiškuose kukliai paminėjome, jog pageidautume, kad kiekvienas knygos herojus įsigytų bent vieną jos egzempliorių.
Todėl manome, kad kiekvienas, už dvidešimt litų įsigijęs „Kuršėnų krašto žmones“, padės mums susigrąžinti investuotus knygos parengimo ir spausdinimo bei popieriaus įsigijimo kaštus.
TANDEMAS: Stasys Lipskis (kairėje) ir Vytautas Kirkutis yra išleidę ne tik enciklopedijas apie Kuršėnus, jų žmones.
KNYGA: Naujojo leidinio viršelyje — Kuršėnų miesto herbas.
Algimanto BRIKO nuotr.