Naujausios
Lygiadienio šventimas
Senovės lietuviai tikėjo, kad Lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis buvo ir Velykų šventės metu. Manoma, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent per Pavasario lygiadienį. Na, su rimtomis maudynėmis, jeigu nesi ruonis, dar kaip ir ankstoka.
Dar senesniais laikais jaunaties metu būdavo aukojamas ir valgomas gaidys. Ko ko, bet vištienos mums kasdien netrūksta.
Dabar Lygiadienis visame pasaulyje švenčiamas kartu su Tarptautine Žemės diena – astronominiu pavasariu.
Pavasario dovanos
Medžiai ir krūmai jau su pumpurais. Galima jų užkrimsti. Naudingi minkštieji liepų, juodųjų serbentų, gluosnių, kriaušių, vyšnių, beržų, drebulių ir kitų augalų pumpurai. Pumpuruose sukaupta daug energijos. Nuotaikai ar sveikatai pataisyti užtenka nusiskinti ir sukramtyti vos keletą pumpurų. Tvirtinama, kad gluosnių, žilvičių, blindžių, karklų kačiukai net slogą gydo. Mat šie medžiai ir krūmai dažniausiai po vandenis braido, todėl slogas baido.
Tuoj bus dar geriau. Patvoriuose ir panamėse spėriai stiebsis dilgėlės ir garšvos. Gal padės per žiemą prarastas vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas atstatyti.
Minima Laimės diena
Kovo 20-ąją minima Tarptautinė laimės diena. Šią dieną minėtina paskelbė Jungtinės Tautos 2012 metais. Šios dienos tikslas – paraginti pasaulio valstybes siekti, kad gerėtų žmonių psichologinė, fizinė ir socialinė savijauta. Pagal atitinkamą reitingą buvo įvertintos 143 šalys. Klausta, kaip žmonės patenkinti savais gyvenimais. Atsižvelgta į valstybių bendrąjį vidaus produktą, socialinę parama, gyventojų sveiko gyvenimo trukmę, korupcijos nebuvimą, galimybes laisvai priimti sprendimus... Šiemet, jau septintą kartą iš eilės laimingiausia šalimi planetoje vėl paskelbta Suomija. Po Suomijos rikiuojasi kitos Šiaurės šalys – Danija, Islandija, Švedija. Lietuvai teko aukšta – 19 vieta. Tarp laimingiausių šalių nėra nė vienos iš didžiausių pasaulio valstybių. Iš pirmajame dešimtuke esančių šalių tik Nyderlandai ir Australija turi daugiau kaip 15 milijonų gyventojų. Dvidešimtuke – Kanada ir Didžioji Britanija, kur gyvena daugiau kaip 30 milijonų gyventojų. Kažin, ar nuo tokių tyrinėjimą pasaulyje laimės padaugėja. Juk sunku laimę į kokius nors reitingus įsprausti.
Kas yra laimė?
Laimę nuo seno tyrinėja filosofijos, etikos, psichologijos ir teologijos mokslai. Psichologai teigia, kad laimei turi įtakos tinkamų laimės įpročių puoselėjimas, žmogaus mokymasis mylėti save ir kitus. Laimė priklauso nuo žmogaus gebėjimo valdyti savo lūkesčius ir matyti šviesiąją gyvenimo pusę. Džiaugsmo jausmą patiriame tuomet, kai realybė viršija mūsų lūkesčius.
Švedų rašytojos Astridos Lindgren herojus Karlsonas yra pasakęs: „Laimė yra tortas, kas gi daugiau!“
Vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarkas yra parašęs:
„Laimė – labiausiai nežinomas ir brangiausias dalykas pasaulyje“.
Šiame vartotojų pasaulyje aiškinama, jog galima nusipirkti net laimę. Lietuvoje ant vieno siuntų autobusiuko užrašyta, jog juo pristatoma laimė. Tik vargu, ar milijonierius gali daugiau nei vargdienis laimės nusipirkti. Su laime, kaip su tais kostiumais. Dviejų kostiumų niekas nevilki. Tad ir dviejų laimių nebūna. Išeitų: tiek milijonierius, tiek galą su galu vos suduriantis žmogus būna vienodai laimingi. Teisybė, būna skirtingos tos laimės. Pensininkas ar už minimalų atlyginimą dirbantis žmogus pasijunta laimingas, kai po žiemos mėnesių už šildymą ir už kitus patogumus į skolas nesulindo. Taigi: tas paprastas žmogus už viską, ką reikėjo, sumokėjo. Ir kelis eurus juodai dienai gal pasidėjo. Panašu, kad pavasario sulaukusiam milijonieriui reikia daugiau galvą pasukti, įdėti daugiau pastangų, kad pasijustų laimingu.
Patarimai
Tyrimais, apklausomis ir kitais moksliniais būdais įrodyta, kad turint pinigų, juos nuolat kaupiant, nuo to laimės atitinkamai daugiau nepadaugėja. Kur kas svarbiau tai, kaip ir kur leidžiame turimus pinigus. Aiškinama, jog daug geriau už sutaupytus pinigus išvykti į kelionę, nei už tuos pinigus padaryti buto tualete remontą. Mat geros kelionės įspūdžiai neišblės iki gyvos galvos, o tupyklos plytelės po kelerių metų vėl atsiklijuos. Gal taip, o gal – atvirkščiai.
Mokslininkai tvirtina, jog žmonės dažnai mano, jog kai kurie nupirkti daiktai padarys gyvenimą laimingesnį. Daugeliu atveju taip neatsitinka, nes pervertinama pirkinio naudą. Nusiviliama. O ką daryti, jeigu pinigai piniginėje žvengia?! Tegul sau žvengia. Susilaikymo nuo pirkinio malonumas suteiks daugiau džiaugsmo, jeigu tą daiktą nusipirksime vėliau, geriau viską apsvarsčius. Sakoma, kad šokolado plytelė būna kelis kartus skanesnė, jeigu jos nesušlamščiame tuoj nusipirkę. Reikia saldėsį pasidėti ant stalo ir bent pusę dienos ar ilgiau į jį žiūrėti, seilę varvinti. Tik po to mažais kąsneliais pasigardžiuojant suvalgyti. Tad tapti laimingu galima kuo ilgiau atidėliojant bet kokį malonumą?!
Laimės paieškos
Pastebėta, jog vartojimas, nors jis yra viso pasaulio ekonomikos pagrindinis variklis, labai daug laimės žmonijai nesuteikia. Kur kas daugiau laimės žmogus gauna, kai pinigus leidžia ne sau, o kitų labui. Pasakojama, jog Ispanijoje buvo atsiradę keistų bankomatų, kurie veltui duodavo 100 eurų. Su sąlyga, kad pinigai bus išleisti kitų žmonių reikmėms. Tvirtinama, jog žmonės, tuos pinigus išleidę pagal patarimą, kitus pradžiugino dovanomis ir taip patys pasijusdavo laimingi.
JAV vienoje valstijoje irgi padarytas panašus dalykas. Buvo veltui dalijami 5 ir 20 dolerių banknotai. Su sąlyga, jog tuos pinigus reikia išleisti tą pačią dieną. Pusė gavusiųjų pinigus galėjo išleisti savo reikmėms, o kitą pusė bandymo dalyvių turėjo pinigus išleisti kitų malonumui. Vakare po apklausos paaiškėjo rezultatai. Išleidusieji pinigus kitų labui jautėsi kur kas laimingesni, patyrė daugiau džiaugsmo, nei tie, kurie pinigus išleido sau.
Išvadų – nėra!
Prie kokių išvadų galime prieiti? Prie – jokių. Na ir kas, kad yra šimtai įvairių būdų, kaip pasidaryti laimingu. Žmogus yra pats savo laimės kalvis. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kiekvienas gali susirasti gerą darbą. Uždirbti milijoną... Vesti gražią ir protingą žmoną. Ištekėti už princo ant balto žirgo... Gal taip. Nors gyvenime būna visaip.
Štai Kalifornijos universiteto psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky tvirtina, jog tik 40 nuošimčių mūsų laimės priklauso nuo mūsų pačių, 10 nuošimčių – nuo aplinkybių, 50 nuošimčių – nuo to, kas užkoduota mūsų genuose.
Po visų šių svarstymų nieko nepešėme. Papilstėme iš tuščio į kiaurą. Juk tikrai nelabai žinome, kaip reikia elgtis, kai trūksta laimės ir vitaminų. Ko gero, daug kas priklauso nuo oro. Nors sakoma, jog nėra blogo oro, jeigu esi gerai apsirengęs. Ateis saulėtos dienos, ir su jomis – laimė į mūsų kiemus. Pradžia jau yra – paukšteliai čiulba. Aišku, kad jų giesmės skirtos ne mums, bet malonu. Paukščiai senus lizdus taiso, naujus suka. Varlės į senas ar naujas nerštavietes traukia. Visi nori kuo geriau išneršti. Ir mes pavasarį sėsime sėklas, kad rudenį kuo didesnį derlių turėtume. Gal laimė tėra kasdienis paprasčiausias gyvenimas?
